Optimalaus persidengiančių nuolaidų derinio nustatymas

Šiame straipsnyje aprašoma, kaip nustatyti optimalų persidengiančių nuolaidų derinį Microsoft Dynamics 365 Commerce.

Kai nuolaidos persidengia, turite nustatyti persidengiančių nuolaidų derinį, kurį naudojant bus sukuriama mažiausia bendroji operacijos suma arba didžiausia bendroji nuolaidos suma. Kai nuolaidos dydis kinta priklausomai nuo perkamų produktų kainos, pavyzdžiui, bendroje mažmeninėje „Pirk vieną, gauk vieną X procentą“ (BOGO) nuolaidą, šis procesas tampa kombinatorinio optimizavimo problema.

Šis straipsnis taikomas programai „Microsoft Dynamics AX 2012 R3“ su „KB 3105973“ (išleista 2015 m. lapkričio 2 d.) arba naujesnei versijai ir „Dynamics 365 Commerce“. Norėdami nustatyti sutampančių nuolaidų derinį, kurį reikia taikyti laiku, pristatėme sutampančių nuolaidų taikymo metodą. Šį metodą vadiname ribos vertės vertinimas. Taikant ribos vertės vertinimo metodą apskaičiuojama kiekvienos persidengiančios nuolaidos vertė taikant nuolaidos vertę bendrai naudojamiems produktams. Tada sutampančios nuolaidos taikomos nuo didžiausios santykinės vertės iki mažiausios santykinės vertės. Norėdami gauti daugiau informacijos apie naująjį metodą, žr Ribinės vertės reitingavimo metodas skyriuje vėliau šiame straipsnyje. Ribos vertės vertinimas nenaudojamas, kai produkto nuolaidos sumoms neturi įtakos kitas operacijos produktas. Pavyzdžiui, šis metodas nenaudojamas dviems paprastoms nuolaidoms arba paprastai nuolaidai ir vieno produkto kiekio nuolaidai.

Nuolaidų pavyzdžiai

Bendram produktų rinkiniui galite sukurti neribotą nuolaidų skaičių. Tačiau, kadangi nėra jokių apribojimų, gali kilti našumo problemų, kai bandote apskaičiuoti nuolaidas, kurios turėtų būti naudojamos įvairiems produktams. Toliau pateikiamuose pavyzdžiuose ši problema pavaizduota išsamiau. 1 pavyzdyje pradedame su dviem produktais ir dviem persidengiančiomis nuolaidomis. 2 pavyzdyje rodoma, kaip problema didėja įtraukiant daugiau produktų.

1 pavyzdys: du produktai ir dvi nuolaidos

Šiame pavyzdyje norint, kad būtų taikoma kiekviena nuolaida, reikia dviejų produktų ir nuolaidų negalima sujungti. Šio pavyzdžio nuolaidos yra nuolaidos Geriausia kaina. Abiems produktams gali būti taikomos abi nuolaidos. Toliau nurodomos dvi nuolaidos.

Kuri iš šių dviejų produktų nuolaidų bus geresnė, priklauso nuo abiejų produktų kainos. Kai abiejų produktų kaina lygi arba beveik lygi, geriau naudoti 1 nuolaidą. Kai vieno produkto kaina žymiai mažesnė negu kito produkto kaina, geriau naudoti 2 nuolaidą. Štai matematinė šių dviejų nuolaidų vertinimo taisyklė.

Banknotas

Kai 1 produkto kaina yra lygi dviem trečdaliams 2 produkto kainos, nuolaidos yra vienodos. Šiame pavyzdyje 1 nuolaidos įsigaliojimo procentinė dalis kinta nuo kelių procentų (kai dviejų produktų kainos itin skiriasi viena nuo kitos) iki maksimalios 25 procentų procentinės dalies (kai dviejų produktų kaina vienoda). 2 nuolaidos įsigaliojimo procentinė dalis yra fiksuota. Ji visada lygi 20 procentų. Kadangi 1 nuolaidos įsigaliojimo procentinės dalies intervalas gali būti didesnis arba mažesnis už 2 nuolaidą, geriausia nuolaida priklauso nuo dviejų produktų kainos, kuriems turi būti taikoma nuolaida. Šiame pavyzdyje skaičiavimas atliekamas greitai, nes taikomos tik dvi nuolaidos ir tik dviems produktams. Galimi du deriniai: vieną kartą taikoma 1 nuolaida arba vieną kartą taikoma 2 nuolaida. Nėra derinių, kuriuos reikėtų apskaičiuoti. Kiekvienos nuolaidos vertė apskaičiuojama naudojant abu produktus ir naudojama didžiausia nuolaida.

2 pavyzdys: keturi produktai ir dvi nuolaidos

Toliau naudosime keturis produktus ir tas pačias dvi nuolaidas. Visiems keturiems produktams gali būti taikomos abi nuolaidos. Yra 12 galimų derinių. Galiausiai dvi nuolaidos bus taikomos vienu iš šių trijų derinių: du kartus taikoma 1 nuolaida, du kartus taikoma 2 nuolaida arba vieną kartą taikoma 1 nuolaida ir vieną kartą taikoma 2 nuolaida. Norėdami parodyti galimus derinius, pažvelgsime į du skirtingus keturių produktų rinkinius, kurių kaina skiriasi:

• Visų produktų kaina vienoda – 15,00 dol. Šiuo atveju geriausias nuolaidų derinys yra du kartus taikoma 1 nuolaida. Du produktai bus parduodami be nuolaidos, o du – su 50 proc. nuolaida. Bendra operacijos nuolaidos suma yra 45 dol. (15 + 15 + 7,50 + 7,50), o tai yra 15 dol. (25 procentų) nuolaida nuo bendros 60 dol. siekiančios sumos be nuolaidos. 2 nuolaida yra tik 12 dol. (20 procentų).
• Du produktai kainuoja po 20 dol., vienas produktas kainuoja 15 dol. ir vienas produktas – 5 dol. Šiuo atveju geriausias nuolaidų derinys yra vieną kartą taikoma 2 nuolaida ir vieną kartą taikoma 1 nuolaida. Toliau pateiktose lentelėse parodytos nuolaidos.

Norėdami perskaityti šias lenteles, naudokite vieną produktą iš eilutės ir vieną produktą iš stulpelio. Pavyzdžiui, 1 nuolaidos lentelėje sujungę du 20 dol. vertės produktus gaunate 10 dol. nuolaidą. 2 nuolaidos lentelėje sujungę 15 dol. ir 5 dol. vertės produktus gaunate 4 dol. nuolaidą.

Pirma, randame didžiausią nuolaidą, kurią galima gauti iš bet kurių dviejų produktų, naudojant bet kurią nuolaidą. Dviejose lentelėse nurodomos visų galimų derinių iš dviejų produktų nuolaidos sumos. Pilkos spalvos lentelių dalyse nurodomi atvejai, kai produktas susiejamas pats su savimi, ko padaryti mes negalime, arba kai du produktai siejami atvirkštiniu būdu ir gaunama ta pati nuolaidos suma, kurios galima nepaisyti. Žvelgdami į lenteles matote, kad 1 nuolaida dviems 20 USD prekėms yra didžiausia nuolaida, kuri taikoma bet kuriai nuolaidai visiems keturiems produktams. (Ši nuolaida pirmoje lentelėje paryškinama žalia spalva.) Taigi lieka tik 15 dol. vertės produktas ir 5 dol. vertės produktas. Dar kartą pažvelgę į dvi lenteles galite pamatyti, kad šiems dviems produktams 1 nuolaida suteikia 2,50 dol. nuolaidą, o 2 nuolaida suteikia 4 dol. nuolaidą. Todėl mes pasirenkame 2 nuolaidą. Bendra nuolaida sudaro 14 dol. Kad šią diskusiją būtų lengviau įsivaizduoti, pateikiame dar dvi lenteles, kuriose rodomas efektyvus nuolaidos procentas visiems galimiems dviejų produktų deriniams tiek 1, tiek 2 nuolaidai. Įtraukiama tik pusė derinių sąrašo, nes išdėstymo tvarka, pagal kurią dviems produktams pritaikomos šios dvi nuolaidos, yra nesvarbi. Didžiausia nuolaidos įsigaliojimo procentinė dalis (25 procentai) paryškinama žalia spalva, o mažiausia nuolaidos įsigaliojimo procentinė dalis (10 procentų) paryškinama raudona spalva.

Banknotas

Kai kainos skiriasi ir konkuruoja dvi ar daugiau nuolaidų, vienintelis būdas užtikrinti geriausią nuolaidų derinį – įvertinti abi nuolaidas ir jas palyginti.

Visos galimos kombinacijos

Šiame skyriuje tęsiamas ankstesniame skyriuje pateikto pavyzdžio aprašymas. Pridėsime daugiau produktų ir dar vieną nuolaidą, pamatysime, kiek derinių reikia apskaičiuoti ir palyginti. Toliau pateiktoje lentelėje nurodomas galimų nuolaidų derinių skaičius, kai didėja produkto kiekis. Lentelėje pavaizduota, kas įvyksta, kai yra dvi persidengiančios nuolaidos, kaip nurodyta ankstesniame pavyzdyje, ir kai yra trys persidengiančios nuolaidos. Turimų įvertinti galimų nuolaidų derinių skaičius greitai tampa toks, kurio apskaičiuoti ir pakankamai greitai palyginti, kad būtų tinkamas mažmeninės prekybos operacijoms, negali net spartus kompiuteris.

Pritaikius dar didesnius kiekius ar daugiau persidengiančių nuolaidų, bendras galimų nuolaidų derinių skaičius greitai išauga į milijonus ar net milijardus, o laikas, kurio reikia norint įvertinti ir išsirinkti geriausią įmanomą derinį, greitai tampa pastebimas. Kainų mechanizme buvo atliktas optimizavimas tam, kad būtų sumažintas bendras derinių, kuriuos reikia įvertinti, skaičius. Tačiau, kadangi sutampančių nuolaidų skaičius ir kiekiai sandoryje nėra ribojami, visada reikės įvertinti daug derinių, kai yra sutampančių nuolaidų. Ši problema sprendžiama taikant ribos vertės vertinimo metodą.

Ribinės vertės reitingavimo metodas

Siekiant išspręsti problemą dėl eksponentiškai didėjančio derinių, kuriuos reikia įvertinti, skaičiaus, yra optimizavimas, kuris apskaičiuoja kiekvienos produktų rinkinio nuolaidos, kuriai gali būti taikomos dvi ar daugiau nuolaidų, bendrinamo produkto vertę. Ši vertė vadinama bendrai naudojamų produktų nuolaidos ribos vertė. Ribos vertė yra bendros produkto nuolaidos sumos padidėjimo vidurkis, kai bendrai naudojami produktai įtraukiami į kiekvieną nuolaidą. Ribinė vertė apskaičiuojama imant bendrą nuolaidos sumą (D_{Iš viso}), atimant nuolaidos sumą be bendrinamų produktų (D_{Minusas pasidalintas}) ir tą skirtumą padalijus iš bendrinamų produktų skaičiaus (Prekės_Bendrinama).

Apskaičiavus kiekvienos bendrai naudojamų produktų rinkinio nuolaidos ribinę vertę, bendrai naudojamiems produktams nuolaidos taikomos mažėjančia tvarka nuo didžiausios ribinės vertės iki mažiausios ribinės vertės. Taikant šį metodą visos likusios nuolaidos galimybės nėra lyginamos kiekvieną kartą pritaikius vieną nuolaidos atvejį. Persidengiančios nuolaidos lyginamos vieną kartą, o po to taikomos iš eilės. Nėra atliekama jokių papildomų palyginimų. Ribinės vertės reitingavimo skaičiavimas automatiškai suaktyvinamas, kai bendras galimų derinių skaičius viršija iš anksto nustatytą slenkstį. Įvairiose mažmeninės prekybos rinkose laikas, kuris tinkamas apskaičiuoti bendrąją nuolaidos sumą, skiriasi. Tačiau šis laikas paprastai patenka į intervalą nuo dešimčių milisekundžių iki vienos sekundės.